visos savaitės pirmadieniai

Pirmadienis. Vidury žaidimo-knygų lobio, palieku vieną Giedrę su 25 vaikais ir išeinu valgyti pietų į virtuvę. Nes… na, pfff, vaikai per daug triukšmingi.
Pirmadienis nr. 2. Susirinkimas 11 val. Vėluoju. Ateinu 11.40.
Pirmadienis nr. 3. Nenoriu nieko matyti ir su niekuo šnekėti. Nelendu iš savo kabineto, nebent reikia nueiti į tuliką. Labai stipriai apsimetu, kad kažką dirbu. Negaliu išbūti su kolegomis anglų k. kursuose, nusprendžiu dėl to jų nebelankyti. Vakare turėjau pasiimti dviratį. Nepasiimu. Pykstu.
Pirmadienis nr. 4. Pamečiau visų parodų lapus. Man per tuos popierius stalčiai nebeužsidaro. Rimtai. Aš nesuprantu iš kur jie atsiranda tokiais didžiuliais kiekiais. Žinoma, dar amžinai prisireikia kokio nors popierio iš praeitų metų ir dar būtinai kas nors užmeta kokį komentarą - “TU KĄ, NEBETURI?! IŠMETEI???”.
Pirmadienis nr. 5. Miegojau 4 val. Pasirodo, kad nuo praeito ketvirtadienio autobusu važinėju be kortelės. Dar smarkiai susižeidžiau koją, į seminarą turėjau važiuot su bėgiojimo bateliais, nes niekur kitur koja netilpo. O bėgimo bateliai tai ryškiai žali :D

Gelbėkit, nebenoriu dar vieno pirmadienio :(

burbuliatorius

Ne, nu viskas. Užkniso mane tas A. su savo tom pačiom suknistom istorijom kiekvienai panai iš eilės. Nebegaliu net į virtuvę eit per tas jo šnekas. Kaip pasitikėti tokiu bernu? Švaistosi asmeniniais dalykais, kur papuola. Kurios ištveria tuos asmeniškumus - visos jos pačios geriausios, pačios šauniausios ir nuostabiausios. Skraido mėnesį ant sparnų, o paskui - puf, nieko nebėra ir sėdi apsipatenkinęs, ir lygiai taip pat ilgai aiškina, kad jam viskas vienodai.

Ir iš kur turėt tiek linksmumo tokiems dalykams. Tai žiauriai vargina gi! O kam paskui viso šito reikia klausyti? A. ne iš tų, kurie leistų tų pasipasakojimų išvengti. Pagauna virtuvėj ar einančią į vonią :D
Žodžiu, aš nežinau ar kada nors nustosiu stebėtis tais atviravimais ir verkimais ant peties pirmam sutiktam. Aš negalėčiau atsakyti tuo pačiu, tad jautiesi labai nelygus šitoj vietoj.

linkėjimai iš Anglijos

Sėdžiu viena ausim apykurtė, apsiklojusi popierinėm servetkom. Aš vis dar su pižama, nors jau beveik 12. Nu ir ką aš galiu pasakyti - kai prasideda slogitas, visas tavo gyvenimas telpa į servetėlę. Džiaugiesi, kad dar iki virtuvės gali nušliaužti, ko nors neapsnargliavusi ir neapkriokusi.
Darbe ta, kuri visą šitą reikalą ir pradėjo, sako:
“Nu, mergos, baikit čia snargliuotis”.
O mes su G. vaikštom išvarvėjusiom akim, koją už kojos velkam, panosės nubružintos iki kraujo, nėra net kada pasišvaistyt piktais žvilgsniais.

be namų negerai

Paliksiu kiek pamąstymų po susitikimo su m. ir t. Paverksiu byški. Paverkiau ir taip, kai važiavau troleibusu į darbą. T. paskui dar paskambino paklausti kaip viskas patiko ir pasakyti, kad nieko nesigaus. Šiaip aš mėgstu pasijaudint, ką apie mane čia pagalvos. Bet kai jau bliauni, tai niekas nebeįdomu.

už viską ir visus metus!

Turiu aš čia tokią simpatiją. Turiu dar ir nelygintą drabužių krūvą, jau visą savaitę besiprašančią, kad prasieičiau pro ją ne tik nudelbusi akis, bet ir su lygintuvu rankose. Bet kai jau pradedi tingėti, netingėti nebeišeina. O kur dar mano CV ir špargalkė darbo pokalbiui, kuriuos verkiant reikia užbaigti… ką čia užbaigti, pradėti būtų neblogai. Bus greičiau išlygint drabužius.

Melnragė

“Kęstai, įjunk variklį ir važiuok!!! Vaidotai, gali išlipti! O dabar niekas nejuda!!!”

Va taip va skamba paskutinė atostogų savaitė. Nuo 9 val. ryto, Klaipėdoj, stovėjimo aikštelėje, kurioje jau girdisi kaip kažkam labai smagu leisti laiką prie jūros. O tu apsikarstęs tašėmis ir visiškai išvarvėjusiom akim stovi ir galvoji kokį čia Kęstą ir Vaidotą iš kur kas šaukia. Geriau tie vyrai tašes į namus suneštų, o paskui iki jūros palydėtų.

vis dar šeštadienis

Aaaa, kaip smagu, kaip smagu atrasti savo senas sapaliones ir iš naujo barškinti klaviatūra! Iš to gerumo net tingiu galvoti kažką geresnio nei žodis ’smagu’. Ir dar vidury nakties! Ir ne bet kokios nakties! Nieko nėra namie! Koldra jau senai supakuota ir paslėpta, ir reikia atverti kelis langus skirtinguose kambariuose, kad išeitų skersvejis. Kas kelias minutes jaučiu, kaip vėjas pučia į kojų pirštus. Dabar mielai sutikčiau, kad koks uraganas su daug lietaus juos pakedentų :) Bet šitą vasaros savaitę labai myliu! Vasara ir dar šviečia saulė!