Va taip va skamba paskutinė atostogų savaitė. Nuo 9 val. ryto, Klaipėdoj, stovėjimo aikštelėje, kurioje jau girdisi kaip kažkam labai smagu leisti laiką prie jūros. O tu apsikarstęs tašėmis ir visiškai išvarvėjusiom akim stovi ir galvoji kokį čia Kęstą ir Vaidotą iš kur kas šaukia. Geriau tie vyrai tašes į namus suneštų, o paskui iki jūros palydėtų.
Trykštu gera nuotaika, bajerius mėtau tai į kairę ir į dešinę, arba iškart į abi puses. O kai pavargstu - valgau, slepiuosi moterų pliaže, o geriausia, kad po truputį mokausi patylėti ir per daug nesijaudinti, kai nenoriu šnekėti. Kartais gaunasi, kartais ne, tai vis tenka save drausmint arba linksimint. Nes čia tokia liaudis susirinko - aš ir dar daugiau vaikų. Mamos juokauja, kad po šitos savaitės nebenorėsiu turėti vaikų, o aš visai nejuokaudama atsakau, kad aš jų ir taip nenoriu. Tuomet nuo mamų veidų nedingsta šypsena, kuri reiškia - “Nu palauk, rūpuže, pažiūrėsim, ką sakysi po kelių metų”. O aš nutaisau tokią šypseną - “Tada ir pašnekėsim” ir išdidžiai nubrendu sau maudytis. Nes galiu. Sunku atlaikyti ir išvengti tos vyresnių žmonių patirties. Kuri dažniausiai būna teisinga, ir jei ne dabar tai supranti, tai po tų kelių metų.
Kodėl visąlaik taip yra - arba tu mokai jaunesnius, arba tave moko vyresni? Ir išvis, kodėl taip lengva švaistytis tais patarimais? Ar aš čia tik papuolu į tokias situacijas vidury atostogų? Niekada nesijauti pakankamai išmintingas, kad galėtum patarti vyresniam. Nes jie ir taip viską žino. Tuomet ir belieka bajerius į visas puses mėtyti. O blogiausia, kad jie leidžia patikėti, kad kažką protingai sušnekėjai, nors gudriai šypsosi ir linksi galva.
Žodžiu, jungiu kompą lauk, keliu aukštyn kažkur ant žemės besivoliojančią savimeilę, rišuosi savo smėlėtus plaukus į kuodą, ir varau pirkti autobuso bilieto atgal į Melnragę pas Kęstą ir Vaidotą. Išgėriau kavą su savimi, eilinį kartą nuėjus į parduotuvę nesugalvojau, ką nusipirkti (ir šitaip visada! nesugalvoju, ką norėsiu valgyti, nieko neperku ir paskui verkiu, kai pamatau, kad kas nors valgo obuolį, o aš tokio neturiu), dabar galima grįžti į vaikų darželį ir viską žinančias mamas.
Linkėjimai!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą