Aaaa, kaip smagu, kaip smagu atrasti savo senas sapaliones ir iš naujo barškinti klaviatūra! Iš to gerumo net tingiu galvoti kažką geresnio nei žodis ’smagu’. Ir dar vidury nakties! Ir ne bet kokios nakties! Nieko nėra namie! Koldra jau senai supakuota ir paslėpta, ir reikia atverti kelis langus skirtinguose kambariuose, kad išeitų skersvejis. Kas kelias minutes jaučiu, kaip vėjas pučia į kojų pirštus. Dabar mielai sutikčiau, kad koks uraganas su daug lietaus juos pakedentų :) Bet šitą vasaros savaitę labai myliu! Vasara ir dar šviečia saulė!
Spėjau jau net keturis kartus iškept saulėje be debesų, lietaus ir smėlio akyse. Įveikiau knygą, į kurią badžiau pirštais ir galvojau, kad, dievaži, jos tai tikrai neįveiksiu (640 psl. ir viską žinojau beveik atmintinai, nes serialą žiūrėjau tris kartus). Pasivaikščiojau basomis per labai įkaitusį šaligatvį. Žiūrėjau naktį į dangų ant ežero kranto toli nuo namų (išvis, didžiuojuosi savimi, kad aš, tokia didelė zanūda, ten nusigavau). Nuvažiavau ir užvažiavau su dviračiu į akropolio kalną be saulės akinių. Gavau ledų neprašius. Galiu pasakyti, kad neprašyti ledai patys skaniausi. Nes čia tik mama gali pripirkt ir atspėt, ko tu nori. O kai nuperka ne mama, belieka tik stebėtis:)
Kambariokai išsigrūdo vaidinti vasaros prie ežero ir dar negrįžo, o aš galvoju, kad visur gerai, bet… et, Vilniuj geriausia. Ir kaip faina į jį pažiūrėti pro langą. Visąlaik žiūriu tik iš vienos pusės, bet M. nėra, tai drąsiai jaučiuosi ir jo kambary, o dar labiau jo balkone :D Ir skersvejis iš jo kambario geresnis gaunasi. Vat pavydu baisiai nesiskundžiu, bet jau didžiulio pavydo dėl balkono dar neišsigydžiau :D Kai turėsiu savo nuosavą balkoną, tada sau pavydėsiu. Ir gersiu sau kavą rytais ir vakarais užkėlus kojas ant palangės.
Žodžiu, taip senai rašiau, kad sunku net papasakoti apie tas akimirkas, kurios neduoda ramybės kelias dienas. Net ir sapaliojimai atima daug jėgų ir nepralaužia ledų. O gal reikia, kad viskas susigulėtų, kad būtų galima išdėlioti į lentynas. Ką žinau. Žinau tik tiek, kad dabar ramybės man neduoda šitai >>>. Klausysiu visą savaitę, kol pasidarys bloga.
Ir kol švies saulė. Siaubas, aš jau dabar pasiilgstu tų vakarų, kai vėlai vakare trumpom rankovėm eini namo. Et.
Ir kol švies saulė. Siaubas, aš jau dabar pasiilgstu tų vakarų, kai vėlai vakare trumpom rankovėm eini namo. Et.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą