2015 m. rugpjūčio 19 d., trečiadienis

už viską ir visus metus!

Turiu aš čia tokią simpatiją. Turiu dar ir nelygintą drabužių krūvą, jau visą savaitę besiprašančią, kad prasieičiau pro ją ne tik nudelbusi akis, bet ir su lygintuvu rankose. Bet kai jau pradedi tingėti, netingėti nebeišeina. O kur dar mano CV ir špargalkė darbo pokalbiui, kuriuos verkiant reikia užbaigti… ką čia užbaigti, pradėti būtų neblogai. Bus greičiau išlygint drabužius.

2015 m. rugpjūčio 11 d., antradienis

Melnragė

“Kęstai, įjunk variklį ir važiuok!!! Vaidotai, gali išlipti! O dabar niekas nejuda!!!”
Va taip va skamba paskutinė atostogų savaitė. Nuo 9 val. ryto, Klaipėdoj, stovėjimo aikštelėje, kurioje jau girdisi kaip kažkam labai smagu leisti laiką prie jūros. O tu apsikarstęs tašėmis ir visiškai išvarvėjusiom akim stovi ir galvoji kokį čia Kęstą ir Vaidotą iš kur kas šaukia. Geriau tie vyrai tašes į namus suneštų, o paskui iki jūros palydėtų.

2015 m. rugpjūčio 9 d., sekmadienis

vis dar šeštadienis

Aaaa, kaip smagu, kaip smagu atrasti savo senas sapaliones ir iš naujo barškinti klaviatūra! Iš to gerumo net tingiu galvoti kažką geresnio nei žodis ’smagu’. Ir dar vidury nakties! Ir ne bet kokios nakties! Nieko nėra namie! Koldra jau senai supakuota ir paslėpta, ir reikia atverti kelis langus skirtinguose kambariuose, kad išeitų skersvejis. Kas kelias minutes jaučiu, kaip vėjas pučia į kojų pirštus. Dabar mielai sutikčiau, kad koks uraganas su daug lietaus juos pakedentų :) Bet šitą vasaros savaitę labai myliu! Vasara ir dar šviečia saulė!