skauduliai iš pašilaičių

Kai kiti susikabinę rankomis išskrenda į Paryžių (nerodysim pirštais kas), per kelias dienas apturėjau tiek bajerių, kad joks Paryžius man dar ilgai ir laimingai nenusišviečia:

Kažkuris iš bernų paliko atrakintą butą visą dieną, bet kol abu parsirado namo, viskas išsikvėpė ir nebeturėjau noro nei ant vieno parėkti. Nors kažkur giliai savy žinau, kad šitas nesusipratimas man labai patiko, nesvarbu, kad jei nebūtų taip pasisekę, tai nakvotumėm balkone, užsikloję dulkėmis, nes viskas būtų išnešta (balkonui verkiant reiktų kapitalinio valymo).