2014 m. vasario 22 d., šeštadienis

Gera vaikščioti ir stumdytis tarp žmonių knygų mugėje. Gera pasižiūrėti neblogą filmą. Gera turėti pavasariumi kvepiančią žvakę. Gera autobuse skaityti knygą. Gera vienai nuvažiuoti į IKEA. Gera jausti pavasarį. Ir gera niekur neskubant pasidaryti 'padarysiu-porryt-arba-niekada' darbus. Gera galvoti, kad neužilgo galėsiu važinėti su dviračiu arba pabėgioti. Gera atsikelti anksti be žadintuvo. Gera neužsistatyti žadintuvo. Gera jaustis nupirkus gerą dovaną. Gera netyčia suprasti dalykus, dėl kurių senai jaudiniesi, ir jaudintis šiek tiek mažiau.
Dar byškutį kankina ilgesys, bet jis jau labai nebedidelis, kad tik pagalvojus arba išgirdus vieną kitą dainą, galima prisiminti. Ha.

2014 m. vasario 7 d., penktadienis

nervinis suktinis

Mane nervuoja (aš taip šneku penktadienį, negali būti! Labai negražiai darau tokią puikią dieną, bet man ir pačiai keista, kodėl šiandien tai turėjo išlįsti... galėjo kokį antradienį ar tai trečiadienį):

1. Visokios verslo klasės burbuliuotojos prikištuose (prišiktuose vos neparašiau :D) piko metu autobusuose, kurios pradeda kudakuoti, kad esi su kuprine (mataaaai, kad daug žmonių? Ko čia stovi su ta kuprineeee?! Bet hahahha ne, ne man taip buvo). Tai gal tada nuo kokių naujininkų iki fabų eiti pėsčiomis? Gal tada dar ir be rankinių pradėkim važinėt autobusu? Nes trukdo praeiti? Ir jomis žymiai dažniau būni apdaužytas, nei kuprinėmis.

2. Nesaikingas nuosavų vaikų nuotraukų talpinimas į feisbuką (gerai, ir pranešimų). Kažkoks tų nuotraukų potvynis. Ne, nu man tikrai neįdomu kada jūsų vaikas nuėjo miegoti. Ne, man neįdomu, kad jis meniškai apterliojo stalą. Ne, man neįdomu, kad jis pirmą kartą pamatė sniegą. Aš ir pati moku kiekvieną kartą nustebt jį pamačius.


3. Nervuoja kambarioko apterliota kriauklė ir kad nesugebu jam pasakyti, kad taip palikti tikrai negalima. Pasiekimas, kad pati tos kriauklės nepradėjau valyti. Kad ir kiek kartų kartočiau, vis tas pats, be paliovos. Gal knygų mugėje rasiu knygą kaip kalbėtis su vyru, kad jis išgirstų. Ir ne tik, kad ir įsiklausytų.

Ironija. Ironija. Visur. Penktadienį.
Labai atsiprašau :(

2014 m. vasario 2 d., sekmadienis

apie savaitgalius

Labai smagu gauti laišką iš draugės, kuri gyvena Anglijoje. Grįžau šiandien iš namų ir kai laukiau lifto, išlaužiau savo pašto dėžės dureles (tas užraktas mane tikrai labai nervuoja, nes jis sugedęs, ir aš su ta pašto dėžute stumdausi kokias 5 min., išvis, kartais rakto neišeina nei pasukti, nei išimti) radau siuntos lapelį!!! Užvariau su tašėm namo, visur primyniau su batais, bėgom nuvariau į paštą (ha, šiandien mankštos jau nebedarysiu). Vos spėjau, nes namuose buvau apie pusę 4, o paštas dirba iki 4. Dar kaip tyčia prieš mane stovėjusi moteris ėmė siųsti 500 laiškų, ir visus registruotus. Bet aš atsiėmiau siuntinį! Su visais byrančiais pro viršų saldainiais. Aš visada turiu praplėšt ką gaunu ar nusiperku dar tą pačią minutę, nes neturiu kantrybės. Paskaičiau laišką parduotuvėje, paskui dar šiek tiek eidama namo, rankos baisiai nušalo, bet vaikščiojau užtat išsišiepus iki ausų. Liko dar ir namuose ką paskaityt, 3 lapai prirašyti.

Dar labai smagu užuosti pavasarį. Nežinau ar čia išlipus iš pritroškusio autobuso taip susišvietė, ar kad oras šiltesnis, nei kad praėjusios kelios savaitės, bet aš visada imu užuosti pavasarį žiemos pabaigoje. O šiandien jau buvo pirmas kartas. Neblogai! Labai laukiu kada galėsiu iš sandėliuko išsitraukt dviratį.

Smagu žiūrėti filmus per tėliką namuose iki vėlumos. Nenervuoja net valandos ilgio reklamos. Tik virtuvėje žiūrėti nepatogu, nes reikia kokio fotelio, ar bent jau kėdės su atlošu, o iš kur man juos ištraukti. Mes ir taip namuose neturim jokio fotelio. Bet virtuvėje žiūrėti tėliką yra jaukiausia. Nes pas mus tikrai faina virtuvė, kad ir be fotelio. Čia tos raudonos spintelės savo daro.

Kepti pyragus ir sausainius, kurie kartais ir neišeina, ir neiškepa. Ir taip būna labai dažnai, nes ta senovinė orkaitė visai nekepa. Jei kas ir iškepa, tai atrodo neiškepę. Vilniuje turiu gerą orkaitę, bet nieko su ja nedarau, o namuose kažkas užeina su tais kepimais, pradedu rinkti naujus receptus... Vis tiek kepti yra labai smagu. O ypač kepti smagu, kai šeima išvažiavusi, ir, kai grįžta namo, randa lėkštę su mano sausainiais (jeigu dar randa, nes Vytautas juos visada gerai apvalgo).

Pasivažinėti su mašina, kai ne tu vairuoji, o kai tave veža. Ir dar sėdėti priekinėje sėdynėje. Ir pareguliuoti eismą, nes pagaliau supranti eismo taisykles.

Pasivaikščioti po parduotuves su broliu. O dar smagiau nieko nenusipirkti. Gerai, iš tiesų pirkti visgi yra smagiausia, bet neišleisti nei vieno lito pasirodo irgi smagu. 

Ir dar kas man smagu? Smagu yra perskaityti knygą per dieną! Skaičiau iškart, žiūrėdama filmą! Knygų būna ir geresnių, bet ai ką čia. Visokių kartais norisi juk. 

O nesmagu žinoti, kad nuo ryt pradedi dirbti pilnu etatu :(