oi kaip neviltis neduoda ramybės
jau kelinta naktis iš eilės...
žiūriu Harį Poterį
ir
valgau bandeles su razinom arba ledus su vyšniom;
kodėl, o kodėl
reikėjo man tų teisių
pasakykit man?

skauduliai iš pašilaičių

Kai kiti susikabinę rankomis išskrenda į Paryžių (nerodysim pirštais kas), per kelias dienas apturėjau tiek bajerių, kad joks Paryžius man dar ilgai ir laimingai nenusišviečia:

Kažkuris iš bernų paliko atrakintą butą visą dieną, bet kol abu parsirado namo, viskas išsikvėpė ir nebeturėjau noro nei ant vieno parėkti. Nors kažkur giliai savy žinau, kad šitas nesusipratimas man labai patiko, nesvarbu, kad jei nebūtų taip pasisekę, tai nakvotumėm balkone, užsikloję dulkėmis, nes viskas būtų išnešta (balkonui verkiant reiktų kapitalinio valymo).