2015 m. sausio 10 d., šeštadienis

ilgesio užpulta

Kad jau spėjau pabėgti nuo švenčių ir nors to sniego vis dar iki kelių, ir šaltis man labai nepatinka, tai galiu garsiai pasakyti, kad jau ačiū užtenka - laukiu pavasario! Jau per šventes norėjau taip pasakyt, bet negražu.

Pasiilgau bėgiojimo. Ir dviračio. Bet labiau bėgiojimo, nes bėgant nereikia daug galvoti. Ir galima nors trumpam pabėgti nuo savęs. O dabar man to trūksta. Užtat dabar turiu valgyti baronkas ir užsiimti savigrauža, nes noriu būti -esnė. Ir dar pasidėjau ne kelias baronkas, o visą dėžutę šalia. Sakyčiau, kad labai gera savaitgalio pradžia.

2015 m. sausio 5 d., pirmadienis

Tam, ką noriu daryti, man atrodo, neturiu talento, o tam, ką darau, neturiu poreikio.
Kas per neteisybė! (ir dar turiu įtarimą, kad šitai kažkur išskaičiau, kur jau čia taip protingai pati sugalvosiu).

2014 m. spalio 8 d., trečiadienis

2014 m. rugpjūčio 29 d., penktadienis

taip, tai aš

Prisipažįstu, kad esu tinginė, nes išsikepusi varškėčių tingėjau išsiimti lėkštę, kuri yra užkrauta kitomis lėkštėmis, dubenėliais, šaukštais, šaukšteliais. Norėjau juos valgyti iš KEPTUVĖS!!!

2014 m. birželio 30 d., pirmadienis

Et, kaip būtų faina, kad kas nors pasijaudintų už mane labiau, nei aš jaudinuosi :) Nors trumpam! Bet kad aš spėčiau suprasti ir tuo pasidžiaugti :D

2014 m. vasario 22 d., šeštadienis

Gera vaikščioti ir stumdytis tarp žmonių knygų mugėje. Gera pasižiūrėti neblogą filmą. Gera turėti pavasariumi kvepiančią žvakę. Gera autobuse skaityti knygą. Gera vienai nuvažiuoti į IKEA. Gera jausti pavasarį. Ir gera niekur neskubant pasidaryti 'padarysiu-porryt-arba-niekada' darbus. Gera galvoti, kad neužilgo galėsiu važinėti su dviračiu arba pabėgioti. Gera atsikelti anksti be žadintuvo. Gera neužsistatyti žadintuvo. Gera jaustis nupirkus gerą dovaną. Gera netyčia suprasti dalykus, dėl kurių senai jaudiniesi, ir jaudintis šiek tiek mažiau.
Dar byškutį kankina ilgesys, bet jis jau labai nebedidelis, kad tik pagalvojus arba išgirdus vieną kitą dainą, galima prisiminti. Ha.

2014 m. vasario 7 d., penktadienis

nervinis suktinis

Mane nervuoja (aš taip šneku penktadienį, negali būti! Labai negražiai darau tokią puikią dieną, bet man ir pačiai keista, kodėl šiandien tai turėjo išlįsti... galėjo kokį antradienį ar tai trečiadienį):

1. Visokios verslo klasės burbuliuotojos prikištuose (prišiktuose vos neparašiau :D) piko metu autobusuose, kurios pradeda kudakuoti, kad esi su kuprine (mataaaai, kad daug žmonių? Ko čia stovi su ta kuprineeee?! Bet hahahha ne, ne man taip buvo). Tai gal tada nuo kokių naujininkų iki fabų eiti pėsčiomis? Gal tada dar ir be rankinių pradėkim važinėt autobusu? Nes trukdo praeiti? Ir jomis žymiai dažniau būni apdaužytas, nei kuprinėmis.

2. Nesaikingas nuosavų vaikų nuotraukų talpinimas į feisbuką (gerai, ir pranešimų). Kažkoks tų nuotraukų potvynis. Ne, nu man tikrai neįdomu kada jūsų vaikas nuėjo miegoti. Ne, man neįdomu, kad jis meniškai apterliojo stalą. Ne, man neįdomu, kad jis pirmą kartą pamatė sniegą. Aš ir pati moku kiekvieną kartą nustebt jį pamačius.


3. Nervuoja kambarioko apterliota kriauklė ir kad nesugebu jam pasakyti, kad taip palikti tikrai negalima. Pasiekimas, kad pati tos kriauklės nepradėjau valyti. Kad ir kiek kartų kartočiau, vis tas pats, be paliovos. Gal knygų mugėje rasiu knygą kaip kalbėtis su vyru, kad jis išgirstų. Ir ne tik, kad ir įsiklausytų.

Ironija. Ironija. Visur. Penktadienį.
Labai atsiprašau :(