burbuliatorius
Ne, nu viskas. Užkniso mane tas A. su savo tom pačiom suknistom
istorijom kiekvienai panai iš eilės. Nebegaliu net į virtuvę eit per tas
jo šnekas. Kaip pasitikėti tokiu bernu? Švaistosi asmeniniais dalykais,
kur papuola. Kurios ištveria tuos asmeniškumus - visos jos pačios
geriausios, pačios šauniausios ir nuostabiausios. Skraido mėnesį ant
sparnų, o paskui - puf, nieko nebėra ir sėdi apsipatenkinęs, ir lygiai
taip pat ilgai aiškina, kad jam viskas vienodai.
Ir iš kur turėt tiek linksmumo tokiems dalykams. Tai žiauriai vargina
gi! O kam paskui viso šito reikia klausyti? A. ne iš tų, kurie leistų tų
pasipasakojimų išvengti. Pagauna virtuvėj ar einančią į vonią :D
Žodžiu, aš nežinau ar kada nors nustosiu stebėtis tais atviravimais ir
verkimais ant peties pirmam sutiktam. Aš negalėčiau atsakyti tuo pačiu,
tad jautiesi labai nelygus šitoj vietoj.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą